Mane persekioja. Baubai pavirto lietum ir lyja taip labai labai sunkiai, krinta ant veido ir bando uzdengti akis, griebia uz koju ir lipa kelniu kiskom aukstyn kol sunku bepaeiti, bado vandens peiliais ir sunkiasi gilyn. Laukia manes uz lango, verkia ir praso. Nudziunga ir puola dar smarkiau kai islipu is autobuso. Pesa plaukus visa kelia iki namu kol apsiverkiu. Viduje isgaruoja besijuokdami, kad galetu pasakyti Ponui Liudesiui jog laimejo dar viena musi.

Kodel taip darai?

Lyja, lyja ir... Jeigu snigtu - nebutu taip liudna.
Nachui viska. Noriu i Lietuva.

Nepyk, kad taip ilgai neparašiau. Vis užtrunku dėliodama teisingas raides(reikia atsirinkt kokia raidė guli po skaičiumi. ė - 4,č - 3...
Gal ir kvailokas pasiteisinimas, bet dar ir dabar nežinau kaip visą katilą galvinio marmalo paverst sakiniais, ir dar taip, kad suprastum dirbtinai gilią teksto mintį.
Kaip jau minėjau, leidžiu laiką ieškodama pasislėpusių raidžių ir rakinėdama panages(aš taip darau kai nežinau ką daryt - jei toks išsireiškimas apskritai turi prasmę). Kitą laiko dalį leidžiu darbe(beje, mane paaukštino)arba rūkydama. Visą tą laiką girdžiu keistą niurzgėjimą, kaip kokį slogutį ar kaltę. Tik negaliu suprast ar čia dėl kažko ko nepadariau, ar dėl to kad padariau per daug. Stengiuosi keltis anksti, bet man nepavyksta(išskyrus darbui skirtus rytus,kurie turi savo grafiką: 5.45 vonia, 6.30 stotis, 7.15 darbas). Miegu arba per ilgai ir graudinuosi dėl iššvaistyto laiko, arba per trumpai ir sureikšminu situacijos ir savęs, kaip pagrindinio veikėjo, tragiškumą. Maitinuosi nereguliariai ir dažnai jaučiu bendrą kūno silpnumą. Mano mama, nors ir neturėdama jokio medicininio išsilavinimo, mėgdavo nustatinėti diagnozes, todėl esu beveik tikra, kad šį kartą būtų - 'Dėl nervų visa tai'. Bandau sportuoti. Retai, bet pasitaiko - į darbą važiuoju dviračiu. Labai dažnai šąla rankos. Vis rečiau ir rečiau naudojuosi kompiuteriu(tai beveik neturi nieko bendro su vengimu tau parašyti laišką). Kartais išžiūrinėju visas nuotraukas kurias tik sugebu rasti ir einu miegot. Arba - nežiūrinėju, bet prisimenu, vizualizuojuosi, pakeičiu taip kaip man gražiau, ir tada einu miegoti.
Bet užteks apie mane ir mano nuobodžią būtį.
Visiškai suprantu(bet nepriimu),kad gyveni 'chujovai'ir detales pasilaikai sau. Matai, jeigu situaciją nagrinėji paviršutiniškai,kaip, kad aš parašiau šitą laišką, tai mūsų abiejų atsakymai į klausimą' kaip gyveni' yra tokie patys.
O dabar jau eisiu miegoti.
Milda

Gyvis isvaziavo i Lietuva.
Geriu(Teacher's radau shaldytuve)... Klausau Aukcyon(repeat), nusikandziojau naga(dabar reikes visus nusikirpt), nera ka valgyti(isskyrus milijona jogurtu, kuriuos nusipirkau vakar), aplinkui neimanoma netvarka(gal rytoj susitvarkysiu), ziuriu i savo labai sena nuotrauka Facebook'e(siaubinga),tureciau skaityti senariju kazkokios baisingos nesamones, kuria turesiu suvaidinti(neapsiverkus is juoko) pirmadieni(negaliu prisiverst)...
Seip senarijus neitiketinai kvailas, bandziau sugalvoti koks sveiko proto zmogus galejo toki suregzti savo galvoje, bet nesugebejau. Reiketu paskaityti shi ta ir is mokymosi scenos, bet po tiek viskio jauciuosi neigali ka nors atsiminti(short term memory - o.m.g). Norisi vis skambineti Gyviui ir klausineti kaip ten Lietuvoj... ar katinas vis toks pat senas, ar gatvese yra sniego, ar zmones atrodo kitaip nei pries 8 menesius, ar...
Jauciu, kad neturiu jegu rasyti i livejournal'a
Kazkas uzsikirto
push the fucking door incase of emergency

(AUUUU...) YES! I'm the greeeeat preeeeetender! Lallallaaa
Lavinu vokalinius sugebejimus.
Taip jau atsitiko, kad shiandien man laisva diena. Buvau pazadinta apie 7 am, dar karta 8.3am ir visu galiausiai 10 am. -
Raktai ant stalo
Nepamirsk paiimt DVD
Katinas miega po lova, gali ipilt pieno
bedeshimtdvylika prie fontano.

Gyvis siandien padovanojo man zippa. Nuostabu, ne?
Sita, cia su webcamu laptopiniu nuotrauka padariau, tais jau persiprasau, bet man baisingai norejosi pasigirt.

Svarstau kada smeklos paliks mane ramybeje.

Nemaniau, kad ir susiktoj UK kur skuta karalienei galva, mane diskriminuos del auskaru. siknoj shiknon sikau pisau
Cia super duper ultra mega tera but kokiu tai nedapistu transvestinu at azieciu ciurka, sokoladiniu berniuku ar mergaite
tfu joptvaimat(asnerasiste, bishki) nes bleeeet... TU NEGALI JU NEPIIMT I DARBA NES TAI BUS diskriminacija.
Ai blet dar nuostabiai uzsiroviau shiandien ant tokios naujienos, kad mano buvus VSDK prichologijos destytoja cia dirba valytoja. Tris kartus valio
Atsiprasau, as labai pikta.

Dar viena plokstele ir jos imautas (Dievazi, labai juokingas zodis).
Frank Zappa





Gaila, kad netilpo visas i skaneri.

Atrodo man lomkes. Negaliu patiket, kad nebeisgeriu per diena maziausiai 5 buteliu alaus. Kazkoks kosmaras. Buna tokiu akimirku, jog rodos motina parduociau Olandijos viesnamiui mainais i prisigerima.
Siandien nusipirkau knyga. Tiksliau dvi knygas, bet pirmaja esu ypac patenkinta. THE NAZIS: http://www.tvfactual.co.uk/nazis.htm

Ryta, kai geriau arbata, traiskanotom akim stebejau deze. Tarp kulinariniu sou bei aukcioniniu laidu rode zinias, kur issiciustes vyrukas pasakojo, kaip salta bus visa savaitgali. Tai aciu, pusproti, jau dvi dienos, kaip nemaloni sikna uz lango. Vakar buvo baisiai vejuota. Kai galutinai prislege slampinejimas po kambarius ir muistymasis ant lovos keiciant padedi mazdaug 30 cm. atstumu i ivairias puses, nusprendziau, kad reikia iseit pasivaiksciot. Pasiemiau skardine alaus, Parulski(blet, nebeturiu ka skaityt) ir sena gera kiev'a. Nuslinkau prie juros. Beveik priejus toki nebloga parkeli su milijonu voveriu bei sikinejanciu sunu, prisiminiau toki atsitikima, kai mes su Gyviu prisedom pasedet ant suoliuko, surukyt po cigarete, nes visai pavargom vaiksciodami, o salia begiojantis vaikas uzkliuvo uz bordiuro ir liuobesi galva i asfalta. Kazkaip taip isisiurbe i galva, jog puse nakties sapnavau kazka panasaus. Ir apskritai nuo atvaziavimo cia nieko gero ir nesapnuoju. Ir ne as viena. Visi trys kaip susitaria. Tai Arces "atsiskyreliskos keliones po nematomus miestus", tai Gyvio "krutu operacija", tai mano "hitlerio motinos laidotuves,kuri buvo susukta kaip sushi ir prismaigstyta dantu krapstuku". Bet griztant prie mano pasismaukaliojimo prie juros... Zodziu, manau, kad visi puikiai supranta jog ten vejas daug stipresnis nei mieste. Bangos normaliai pliekesi i kazkokias, velniai zino kam pastatytas konstrukcijas. Padariau pora kadru, paejau, dar pora kadru, pritupiau, dar pora kadru. Meslas kazkoks. Manau, kad apversiu tas nuotraukas ir pavadiniu kaip nors nuostabiai fantastiskai, panasiai i "dangaus varvejimo gaudymas kibiriuku". Taip. As kazkaip nenoriu minet zodziu "jura", "banalu", "grazu". Uzpisa. Kol as geriau alu ir apsimetinejau jog skaitau knyga, pro mane praliuoksejo maziausiai 20 apkuniu anglu/iu. Nenuostabu, kad kulinarines laidos cia labai populiarios. Tik as nelabai suprantu, kam reikia est greito maisto shitbox'uose, o po to liet prakaita ir debilizuot save liuoksint palei jura ir tokiem kaip as gyvuliam suteikt tiek malonumo stebint juos besikankinancius.
O siandien salta.

Kadangi pastaruoju metu turiu nemazai laisvo laiko, kurio metu negeriu, tai perskaiciau puikia knyga- K. Vonnegut "Deadeye Dick". Be to, vakar paziurejau viena is geriausiu iki siol matytu filmu - "The Proposition" (kam idomu: http://www.imdb.com/title/tt0421238/) Director: John Hillcoat, Writer: Nick Cave. Beje, dede Cave'as turiu labai nebloga knyga isleides, ne, ne tik "And the Ass Saw the Angel", bet ir "Nick Cave THE COMPLETE LYRICS 1978-2007", kuri visai neseniai pateko i mano rankas. Ai, man patinka Cave'as ir tiek. Atkreipiam demesi i knygos virseli : http://www.penguin.co.uk/nf/Book/CoverImagePopup/0,,9780141027142,00.html. Atspindys akiniuose, uzrasas ant maikes, bei tai ka jis laiko rankose.
Ai, beje, pasidirbau nuotraukas, tik kvailas skaneris gadina mano nervus ir nuotrauku kokybe.




(Zaidem "Janga")



(Kadangi Agurkas norejo paziureti kaip atrodau plika, tais prasau. Tik cia jau ataugineja gaurai. Zis van vas teiken bai Gyvis.)

(Sitas kompiuteras neraso lietuvisku raidziu, tai jaus persiprasau.)
Skristi lektuvu visai neblogai. Jautiesi kaip amerikietiskuose kalneliuose, tik skrydzio laikas iki Anglijos yra 3 val. ir didziausias malonumas jauciamas kylant bei leidziantis. Vis dar bandau surasti kokia nors fotografijos reikmenu parduotuvele ar kazka panasaus, kad galeciau issiryskint juosta. Manau, jog net neverta pasakoti koks nuostabus vaizdas atsiveria skrendant kazkur virs debesu, kur nuolat sviecia saule, nepriklausomai nuo to koks apacioje oras. Vis dar sunku suvokti kaip jie gali vazinetis ne ta kelio puse. Automobiliu numeriai priekyje yra baltam fone juodi, o gale - geltonam fone juodi. WTF?
Be to, cia pilna visokiausiu, netgi kvailoku, kelio zenklu. tu faking meny
Vandenynas nuostabus, visur viskas zydi, oras siltas, alus palyginti pigus, parkuose laksto daugybe voveriu ir sunys vienas kito nepuola.
Ir man cia gera.

Dabar yra 04:30 val. ryto, o aš nusprendžiau susirast tą seną įrašą apie veikėją, kuris šiandiena visai netikėtai pasiūlė man "pivo". Jeigu, netyčia labai, mano gėdos jausmas būtų truputį daugiau išlavintas, tai manau aš gėdinčiausi. Ahhhh... Ramybe Tu. Gyvas velnias, o ne ramybė. Bahhh... (Jeigu atvirai, tai aš mažumėlę prisigėriau.) Ir taip, aišku, aš pasistengiau pasirodyti beprotiškai fantastiškai psichiškai neįgali. M? O ką? Man taip labai patinka. Retkatčiais. Apmaudu, žinoma, tik dėl to, jog jis manęs taip ir nepasmaugė. M? O ką? Jis ketino. Bandė. Ir kokia aš ten esu? M? O ką? Aš nesuprantu murmėjimo. Keista, bet kai tiek laiko prireikė susigyvent, dabar viskas atrodo taip beprasmiška. O stengiasi žmogus, aš tik galiu gerbt už tai. Mhm...
O man vis dar neskambina. Om...

Kartais maloniai (kad ir kaip keistai tai beskambėtų) prisimenu, kaip traukiny iš Jūrmalos į Rygą, kažkokia maža mergaitė, tikriausiai pamaniusi, jog aš esu jos mama, įspraudė savo delniuką į mano ranką ir sekė išėjimo link. Velniškai keistas jausmas.

(Kai šlaisčiausi basa po Latviją su kiev'u.)

Važiuodama namo žiūrinėjau į mažas keturkampes švieseles tamsumoj. Spėliojau kas ten gyvena ir ką jie dabar veikia. Neblogas užsiėmimas. Miegamieji rajonai man dėl to ir yra keistai žavūs. Kaip stalčiai su niekučiais, bibliotekos lentynos ar D diskas su begalybe muzikos.
"Brodvėjuje" buvo kažkoks akustinės gitaros vakaras. Kraupoka.
Namie išsiviriau karšto vyno su apelsinu ir cinamonu. Kaip žmonės pasakytų - "Šimtas metų. Šimtas metų..."

Sakyčiau, kad manau, bet šiuo atveju aš esu netgi įsitikinus, jog neturiu draugų. Nežinau ar tai yra gerai, ar blogai. Išvemsiu save ir pateiksiu kaip naują.

Jeigu dar kas nors pasiteiraus, kodėl aš nusiskutau plikai - pisiu snukin.

Naktimis sapnuoju barą. Naktimis? Greičiau jau paryčiais. Prisimenu tik momentus. Kažkokius vaizdinius smirdinčius prakaituojančia paranoja. Visi iš manęs kažko nori.
Mečiau darbą psichbarį. Bent jau teoriškai. Direktorė mirko savo storą užpakalį viduržemio jūroj, o jos baras skęsta fekalijose. Gyvenu ta mintim, kad turėsiu visą laisvą savaitę. Gyvenimas baruose iš manęs perdaug pareikalavo. Neneigiu, jog ir davė, bet tai neatsveria nei draugų nei asmeninio gyvenimo. Tiesa, persikėliau į vieno kambario butą Algirdo gatvėje. Kiekvieną rytą eiti į Apuoką daug maloniau nei vėluoti ir smaukytis trūlikuose. Išsikvėpiau, persidirbau ar dar velniai žino kas man atsitiko, vaikštau tuščia galva ir širdim. Gal meluoju, nežinau. Iškyla kartais, kaip, kad šiandien lipant laiptais nuo tauro kalno, jog kažkada buvo gražių akimirkų, ir, kad kažkada ten turėjau tai, ko dabar neturiu ir tikriauisiai nebeturėsiu. Kaip ilgai mane tai kankina, dievaži. Sakau, gal jau laikas atsipeikėt. Nesiseka. Žmonės, žmonės, žmogus. Brangus drauge, žinai tą trijų žodžių junginį, banalų iki skausmo. Darbas Apuoke atitraukia mintis, perfiltruoja per buitinį mėšlą ir lieka tik pasivaikščiojimai po darbo namo vienai. Trūksta man mano vienatvės. Trūksta to kvailo ir šlykštaus gėrimo vienai. Trūksta mano psichozių ir trūksta tavo ir mano spektaklių. Kartais, o dabar vis dažiau pagalvoju, kad gal man ištiesų nieko nereikia. Tikriausiai buvau laiminga būdama viena prie savo kompiuterio su savo buteliu. Nežinau. Nesirašo man, nesirašo nes nieko neturiu ten kur kažkada buvo begalės žodžių ir pajutimų.